Vaiko emocinė gerovė

Vaiko emocinė gerovė – gebėjimas būti laimingu ir savarankišku, pažinti ir valdyti emocijas, pasitikėti savimi, patirti empatiją, būti atidžiu ir dėmesingu kitiems žmonėms, gebėti konstruktyviai spręsti problemas ir būti atspariu gyvenimo sunkumams.

Emocinė vaikų gerovė priklauso nuo daugelio kintamųjų, tiek nuo tėvų ir pačių vaikų individualių savybių, nuo šeimoje ir artimoje aplinkoje veikiančių veiksnių, tiek nuo bendruomenėje ir visuomenėje vykstančių procesų. Socialinė ir emocinė vaikų gerovė padeda suformuoti ir išugdyti tokias vaikų asmenines kompetencijas, kaip emocinis atsparumas, geri tarpusavio komunikacijos įgūdžiai, savivertė.

Emocinė vaikų gerovė pasiekiama gerinant vaikų savivertę, skatinant savarankiškumą, mažinant smurtinį ir žalingą elgesį, skatinant socialinių ir emocinių įgūdžių vystymąsi.